1853 metų rugsėjo 19 dieną Hadsonas iškeliavo į Kiniją.

Vos išplaukęs iš uosto laivas papuolė į stiprią audrą. Bangos lengvai galėjo sudaužyti šį laivą.
Tačiau Jėzus, stiprusis Gynėjas, neleis jiems žūti.

Dar kitu metu nebuvo jokio vėjelio. Burės nuleistos, o stipri srovė nešė laivą link povandeninių uolų.
Kapitonas nuleido rankas ir tarė: „Mums galas. Daugiau nieko negalime padaryti."
„Mes vis dar galime kai ką padaryti," atsakė Hadsonas. „Galime melstis ir prašyti Dievo siųsti vėją."

Hadsonas Teiloras meldėsi ir tvirtai tikėjo, kad Dievas padės.
Todėl jis liepė: „Nuleiskite pagrindinę burę!"
Staiga pakilo vėjas, pagavo bures ir laivas apiplaukė pavojingas uolas.

Jėzus globojo laivą „Dumfries" visus penkis mėnesius.
Pagaliau laivas nuleido inkarą Šanchajuje.

Hadsonas verkė iš džiaugsmo, kai išlipo Kinijos žemėje. Kaip tik šiame krašte jis norėjo pasakoti žmonėms apie Jėzų, savo Gynėją. Bet pirma jam reikėjo išmokti vietinės kalbos.

Mokytis kinų kalbos labai sunku. Jam dažnai skaudėjo galvą nuo gausybės naujų žodžių, jų tarimo ir ženklų.

Hadsonas keliaudavo po miestelius ir dalindavo knygeles su Gerąja naujiena apie Jėzų. Vieni žmonės labai džiaugėsi, kiti labai pyko dėl tokių knygelių.

Vieną dieną pakeliui į Ningbo, jį užpuolė vagys ir apvogė. Jie pasiglemžė net jo Bibliją!

Ningbo mieste Hadsonas apsigyveno netoli misijos mokyklos.
Joje mokytojavo anglė Marija Dajer.

Hadsonas susipažino su Marija ir jie pamilo vienas kitą.
Tačiau prireikė dar dviejų metų, kol jie galėjo susituokti.